Seminaras apie evoliucijos teorijà Castelgandolfe
 
 

(KAP, KAI) Rugsëjo 1–4 d. Castelgandolfe vyko uþdaras seminaras apie tikëjimo ir evoliucijos teorijos santyká. Seminare dalyvavo popieþiaus „mokiniø bûrelis“, kurá sudaro 45 mokslininkai, buvæ prof. Josepho Ratzingerio doktorantai. Trijø dienø seminarui pirmininkavo ir pagrindiná referatà paskelbë Austrijos mokslø akademijos pirmininkas, chemikas prof. Peteris Schusteris. Kiti referentai buvo filosofas Robertas Spaemanas ið Štutgarto ir jëzuitas ið Miuncheno T. Paulis Erbichas. Prof. Peteris Schusteris akcentavo, jog evoliucijos teorija yra suderinama su tikëjimu pasaulio sukûrimu. Pasak jo, gyvybës atsiradimas þemëje sietinas su sàlygø visuma, „siauru galimybiø koridoriumi“, kuriame atrodo galima ir kûrimo idëja. Teologinæ diskusijà pradëjo Vienos arkivyskupas kard. Christophas Schönbornas, paskelbæs referatà apie santyká tarp tikëjimo, proto ir mokslo. Kardinolo Schönborno praneðime, be kita ko, pagrindþiama, kodël Baþnyèia kritiðkai vertina tiek ideologizuotà evoliucionizmà, kai pagal Darwino teorijà dvasios, kultûros ar sàþinës kilmë traktuojama kaip atsitiktinumø þaismas, tiek kreacionizmà, kai paþodþiui laikomasi biblinio sukûrimo apraðymo. Kardinolas Schönbornas tæsë kardinolo Josepho Ratzingerio mintá, kurià pastarasis 1999 m. iðdëstë praneðime Sorbonoje. Anuomet Tikëjimo mokymo kongregacijos prefektas teigë, kad evoliucijos teorija laikui bëgant tapo savotiðka „pirmine filosofija“, grindþianèia iliuministiná pasaulio suvokimà.

Filosofo Roberto Spaemanno teigimu, seminaras buvo privataus pobûdþio, jame nesiekta evoliucijos teorijos klausimu parengti oficialiø Baþnyèios teziø. Pasak jo, dalijantis nuomonëmis, vyravo kritinës pastabos darvinizmo atþvilgiu, taèiau popieþius taip pat susidomëjæs klausësi prof. Schusterio argumentø, kuriais ginta tradicinë evoliucijos teorija. Pasak prof. Spaemanno, popieþius nëra kreacionizmo, t. y. paþodinës biblinio kûrimo pasakojimo sampratos, ðalininkas. Jis pats vartoja evoliucijos sàvokà, taèiau sieja jà su þmogaus prisikëlimo tikslu.

Pasak kardinolo Schönborno, Castelgandolfe vykusio susitikimo diskusijos ir referatai lapkrièio mënesá bus paskelbti specialiame leidinyje vokieèiø kalba.

Prof. Josepho Ratzingerio „mokiniø bûrelis“ reguliariai susitikinëja nuo 1979 m. Kiekvieno susitikimo metu diskutuojama teologijos bei filosofijos srities klausimais. 2005 m. susitikime svarstyti krikðèionybës ir islamo santykiai.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt

 
 
   

Pasaulinis apaðtalinis GAILESTINGUMO KONGRESAS 2026

Ðv. Jono kontempliatyviosios seserys 
atsinaujino

Palaimintasis Mykolas Giedraitis

jubiliejus2025.katalikai.lt

Kauno Ðv. Juozapo (Vilijampolës) parapija 
atsinaujino

Senøjø Trakø vienuolynas 
atsinaujino

Uþsienio lietuviø sielovada 
atsinaujino

kaunoarkikatedra.lt 
atsinaujino

sventumolink.lt

kaisiadoriuvyskupija.lt 
atsinaujino

PAVELDAS.katalikai.lt 
Lietuvos krikðèioniðkasis paveldas

MALDYNAS.katalikai.lt

jaunimodienos.lt 
PJD2023

Virtualus „LKB kronikos“ kelias

jonopauliausparapija.lt 
atsinaujino Kauno Ðv. Jono Pauliaus II parapijos www

krekenavosbazilika.lt 
atsinaujino

tikejimasirsviesa.lt 
„Tikëjimo ir ðviesos“ bendruomenë atnaujino www

þuvelë.lt 
Ruklos parapijos evangelizacinis projektas

teofilius.lt 
atsinaujino

kronikosfondas.lt 
atsinaujino

sinodas.katalikai.lt 
Sinodinis kelias Lietuvoje

Ðv. Juozapo metai

misijos.katalikai.lt

vievioparapija.lt

www.teofiliauskelias.lt

trakubazilika.lt 
atsinaujino

ausrosvartai.lt 
atsinaujino

www.kelione.org 
Ekumeninë sielovados bendruomenë „Kelionë“

Lietuvos Caritas 
atsinaujino

Kauno arkivyskupijos Caritas 
atsinaujino

bernardinai.lt 
atsinaujino

vilniauskalvarijos.lt 
atsinaujino

elektrenuparapija.lt 
atsinaujino

LK.katalikai.lt 
papildyta

KATEKIZMAS.LT 
atnaujinta ir papildyta

krikscioniskifilmai.lt

Baþnytinio paveldo muziejus Vilniuje 
atsinaujino

kapucinai.net 
atsinaujino

Paminklai negimusiems kûdikiams

katalikuleidiniai.lt 
atsinaujino

Palaimintojo Jurgio Matulaièio draugija

 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt